Mūsų atsisveikinimas su vasara buvo Jūrmaloje. Tai vieta, kur gamta kalba tyliai, bet jaudinančiai. Jūros ošimas, jodo prisotintas oras, nuolat besikeičiantis dangus...
    Mus žavėjo pajūrio smėlis, švelnus ir šiltas, tarsi saulės įkaitinta paklodė. Vaikštant basomis, jis maloniai kuteno padus, o giliau įspausti pėdsakai greitai išnykdavo, tarsi jūra saugotų savo gilias paslaptis. Tarp smėlio dažnai galima buvo rasti kriauklelių – mažų, spalvingų, lyg mažyčiai jūros lobiai. Kai kurios buvo baltos ir trapios kaip porcelianas, kitos – rausvos, su smulkiais raštais, lyg jūra jas būtų išmarginusi pati savo ranka. Kiekviena jų – tarsi istorija, kurią jūra išnešė į krantą. Pagavome ne tik saulės spindulių glėbį, bet ir Baltijos jūros purslus. Šėliojanti jūra teikė daug džiaugsmo, galėjome mėgautis kiekviena banga. Žiūrint į jūros tolius, apėmė didybės, laisvės ir vilties jausmas.

Aš tikrai Myliu Lietuvą
Tik ar mylit ją jūs?

Gabija

Lyja, lyja ir lyja. Ne bėda. Jei yra gera fantazija, blogo oro nebūna. Susirask sau patinkančią veiklą ir Tavo nuotaika paaaaaagerės.... Štai kelios idėjos, ką veikti lietingą dieną.

Ona